Straipsniai

Išvyka į Dzūkiją

 

2012 gruodžio 16 d. mūsų mokyklos mokytojams organizuota išvyka į Dzūkiją. Kelionės pradžioje buvo aplankyta prie Aukštadvario esanti Velnio duobė. Aukštadvario regioniniame  parke, Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, lankytojus traukte traukia paslaptingos kilmės Velnio duobė, apie kurią seni žmonės pasakoja, kad joje prasmegusi bažnyčia. Duobė yra taisyklingos piltuvo formos, 40 metrų gylio. Jos apačioje yra 0,4 ha 63 m skersmens klampi pelkė. Durpių sluoksnis – 10 m, viršutinis skersmuo – 200 m, šlaitų nuolydis iki 45 laipsnių. Ši įgriuva yra apipinta daygybe legendų. Viena legenda sako, kad čia kadaise stovėjo prakeikta ir prasmegusi bažnyčia. Kartą keleivis eidamas pro šalį, pamatęs kunigą, susidėjusį su mergina. Neiškentęs ir ištaręs: „Kad tu skradžiai žemėn!“ Vos taip pasakęs – kunigas prasmegęs kartu su merga ir bažnyčia. Kai duobėje buvę vandens, akyli žmonės įžiūrėdavę ten bažnyčios bokštus. Anot kito padavimo į ką tik pastatytą Užuguosčio bažnyčią arkliais buvęs vežamas varpas. Važiuojant mišku, nusmukęs vežimo ratas, ir varpas nuriedėjęs į gilią duobę. Vėliau Užuguosčio bažnyčioje buvęs įkeltas kitas. Jam skambinant mišioms, iš gilumos pritardavęs  Velnio duobėn nugarmėjęs varpas. Dar pasakojama, kad kadaise čia bandą ganęs piemuo ir nepastebėjęs, kaip veršiukas į duobę įsmukęs ir nugarmėjęs. pamatęs jį plaukiantį  ežere, telkšančiame netoliese. dabar tą ežerą  vadina Atveršiu. Taip pat sklando gandai ir apie tai: toje vietoje gyvenęs nedoras žmogus, kuriam patikusi mergina. Ji norėjo ją vesti, bet pats jau buvo kartą vedęs ir negalėjo antrą kartą imti šliubo, o  mergina be šliubo nesutiko už jo tekėti. Tada jie abu nuėjo pas kleboną. Tas vyras išsiėmė kardą ir grasindamas liepė juos apvesdinti. Ir tuo metu, kai jis pradėjo tarti priesaikos žodžius, bažnyčia su jais visais nugrimzdo į gelmes. Piemenys, kurie ganė gyvulius po dar tris dienas girdėjo varpų skambesį. Kai kada rasdavo jie ir velnių išmestų kryželių. Būdavo atsitikimų, kada ganomos karvės užeidavo ant tos duobės liūno ir išplaukdavo į Škilėtų ežerą. Praeiviai naktį dažnai girdėdavo kažkokius šūkavais. Visa tai darydavo velniai dėl to ir kilo pavadinimas „Velnio duobė“. Ši vieta dažnai lankoma turistų, kuriems be galo įdomu ir smalsu išgirsti visus šiuos padavimus ir legendas. Velnio duobė įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą.

Sekantis sustojimas - Stakliškės. Lankytasi ir įmonėje „Lietuviškas midus“, kur vyko gaminių degustacija. Stakliškių miestelis įsikūręs į rytus nuo Prienų miesto, prie kelio Prienai - Trakai. Stakliškių seniūnija garsėja Guostos ežeru, o miestelyje įsikūrusi Lietuviško midaus gamykla. Miestelyje trykšta Stakliškių versmės. Istoriniuose šaltiniuose Stakliškių vardas minimas nuo XIV a. 1375, 1377, 1403 m. apylinkes puolė kryžiuočiai. XV a. pabaigoje stovėjęs dvaras, 1513 m. minimas Stakliškių miestelis. 1593 m. pastatyta bažnyčia (manoma, sudeginta Rusijos kariuomenės 1655 m. ). XVIII a. antrojoje pusėje prie bažnyčios veikė pradžios mokykla. 1792 m. Ketverių metų seimas suteikė Stakliškėms Magdeburgo teises. 1795 m. Stakliškių dvaras ir miestelis atiteko Rusijos iždui. Stakliškių valdytoju tapo generolas Muravjovas. Čia augo jo sūnus, žinomas kaip Muravjovas Korikas. XIX a. pradžioje Stakliškėse veikė gydykla.  Prie Verknės, Guostės, Alšios upelių buvo 10 mineralinių šaltinių, turinčių gydomųjų savybių.

Stakliškių vardą smarkiai išgarsino lietuviško midaus gamykla, kuriai daugelį metų vadovavo inžinierius technologas, kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, politinis kalinys Aleksandras Sinkevičius. Jis pagal technologinius aprašymus iš istorinių šaltinių atkūrė midaus receptus ir juos 1972 metais patentavo didžiojoje Britanijoje. Lietuviškas midus susilaukė įvertinimo ir pripažinimo ne tik šalies, bet ir užsienio parodose Zagrebe, Liepcige, Paryžiuje, Londone, Monrealyje.

Ekskursijos dalyviai lankėsi Birštone. „Karališkoje rezidencijoje“ priiminėjo įvairias gydomąsias ir grožio procedūras, dalyvavo desertų degustacijoje. Pirmąkart Birštonas (dabar – 3,1 tūkst. gyv.) paminėtas 1382 m. kryžiuočių kronikose kaip „sodyba prie sūraus vandens". Nuo XIV a. kelis šimtmečius čia buvo Lietuvos valdovų pilis ir dvaras, vasaros rezidencija, karališkosios medžioklės plotai. Birštone yra lankęsi, poilsiavę, jo apylinkėse medžiodavę daugelis XIV –XVI a. Lietuvos ir svečių šalių valdovų ir didikų. Birštono kurortas įkurtas 1846 m. O XIX - XX a. sandūroje į kurorto mineralinio vandens ir gydomojo purvo procedūras taikiusias gydyklas jau atvykdavo ligoniai ne vien iš Lietuvos, bet ir didžiųjų Rusijos bei Lenkijos miestų. Birštone yra dvi puikios specializuotojo reabilitacinio gydymo ir poilsio sanatorijos, kuriose naujausiais metodais ir būdais, panaudojant mineralinį vandenį ir gydomąjį purvą, gydomi įvairūs susirgimai bei atsikratoma emocinio ir fizinio pervargimo. Ne mažiau svarbus gydymo ir sveikatos atgavimo faktorius kurorte yra ypatingai švelnus, fitoncidais ir lengvaisiais neigiamais jonais įsodrintas miškų ir Nemuno vingių apsupto Birštono oras, veikiantis organizmą lyg didžiulis inhaliatorius. Labai graži yra kurorto erdvė: tarp medžių išsibarstę namai, elegantiškos XIX a. pabaigos — XX a. pradžios vilos, bokštu dangų remianti neogotikinė bažnyčia, mineralinio vandens biuvetė, Vytauto paminklas, Dainų kalnelis, dirbtiniai ežerėliai. Kurortą supa reto grožio apylinkės, po kurias veda įvairiausi specialūs takai ir keliai – pėstiesiems ir dviratininkams, raitiems ir karietoms. Nemuno vingius galima išbandyti Sporto centre išsinuomoję baidarę. Nuo aukštų Nemuno krantų ir piliakalnių atsiveria įspūdingos gamtos panoramos. Ties Nemuno salomis įrengta paukščių stebykla. Tačiau gražiausią Nemuno kilpų vaizdą galima išvysti, jei pakilsime oro balionu ar Pociūnų aerodrome sėsime į lėktuvą. Birštonas darosi ir žiemos kurortu. Čia įrengta kalnų slidžių trasa. Na, o po baltus miškus galima keliauti slidėmis, žirgų traukiamomis rogėmis. Kurorte dažni koncertai, poezijos vakarai, sporto renginiai. Birštonas – puiki ir konferencijų ar seminarų vieta, kur intensyvių užsiėmimų nuovargį greitai pašalins relaksacinės procedūros ar laisvalaikis darnioje ir gaivioje gamtoje.

 

Atnaujinta 2011 m. gruodžio 16 d.
Trakų r. Lentvario "Versmės" gimnazija, Lauko g. 20, LT-25119 Lentvaris, tel. (8 528) 28051, faks. (8 528) 29285, el. p. info@lpvm.lt, įm. kodas 190662435
Joomla 2.5 template by 888Poker