Straipsniai

Išvyka į Dzūkijos nacionalinį parką

 

2010 m. gruodžio 3-4 d. mokyklos mokytojams buvo organizuota išvyka į Dzūkijos nacionalinį parką. Kelionės įspūdžius papasakojo mokyklos direktorius Vladimiras Pileckis:

Dzūkijos nacionalinis parkas - tai pati didžiausia valstybės saugoma teritorija Lietuvoje (55900 ha). Šioje teritorijoje labai daug spygliuočių miškų, kopų, skaidrių upelių. Gamta padovanojo parkui daug šaltinių, nedidelių ežerų, pro parką teka didžiausia Lietuvos upė - Nemunas. Miškai užima 91% parko teritorijos.

Didelį įspūdį paliko senieji unikalūs dzūkų kaimai - Zervynos, Margionys. Žiūrai, Musteikos.

Čia galima pamatyti įvairiausias upes - nuo mažiausio šaltinio iki pačios didžiausios Lietuvos upės - Nemuno. Ūla - viena iš gražiausių Lietuvos upių. Jos pakrantėje kunkuliuoja ežerėlis - Ūlos akis, kurį sudaro šaltinio vanduo.

Čepkelių raistas - didžiulė pelkė (plotas 8543 ha). Iš jos išteka Ūla ir Katra.

Raiste auga reti augalai. Ten galima pamatyti didžiulę gyvūnijos ir paukščių įvairovę.

Miške pamatėme pušis, kurių kamienuose išskobtos ertmės, kuriose apsigyveno bitės. Saugomas dvidešimt vienas medis, turintis gamtos paveldo statusą.

Merkinė - viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių. Pirmą kartą paminėta 1359 metais. XIV - XV amžiuje Nemuno ir Merkio santakoje buvo pastatyta pilis. 1569 metais gyvenvietei suteiktos Magdeburgo teisės. Merkinės istorija siejama su Lietuvos kunigaikščiais Vytautu Didžiuoju, Jogaila. Čia mirė Lenkijos karalius Vladislovas Vaza, lankėsi Rusijos caras Petras Pirmasis.

Ant Liškiavos piliakalnio matėme akmeninio bokšto liekanas. Šalia iškilo XVIII amžiuje pastatytų ir dabartiniu metu restauruotų Šventos trejybės bažnyčios ir Domininkonų vienuolyno ansamblis. Septyni rokoko stiliaus altoriai - vieni gražiausių Lietuvoje.

Grūto parkas - viena iš lankomiausių Lietuvos vietovių. Parko teritorija apie 20 ha. Jame galima susipažinti su visa tarybine epocha. Parko teritorijoje įkurtas zoologijos sodas.

Naujasodės kaime Ratnyčėlės pakrantėje Antano Česnulio sodyboje įkurtas paties liaudies menininko rankomis išdrožtų medžio skulptūrų muziejus.

Apie stebuklingos piramidės, pastatytos netoli Druskininkų esančiame Česukų kaime, sklando legendos. Čia atvažiuoja žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, Lenkijos, net pabuvojo žmonės iš tolimojo Kazachstano. Apie stebuklingosios piramidės galias pasakojama įvairiai, todėl geriausia visa tai pamatyti pačiam.

Druskininkai – kurortinis miestas pačiuose Lietuvos pietuose, Alytaus apskrityje, 60 km į pietus nuo Alytaus. Druskininkų savivaldybės centras. Visus metus veikiantis balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas, seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias Lietuvos kurortas. Druskininkų senamiestis yra urbanistikos paminklas. Mieste yra 3 šventyklos, miesto kapinės, 8 sanatorijos, daug poilsio centrų, viešbučiai, biblioteka, Druskininkų centrinė ligoninė, poliklinika, paštas, keli parkai. Per Nemuną nutiestas Druskininkų tiltas. Druskininkų kurortas yra apsuptas gražių, ekologiškai švarių Dzūkijos pušynų, smėlynų ir ežerų. Druskininkus bendra vakarų – rytų kryptimi 3,5 km supa Nemunas. Į jį įteka Ratnyčia (Ratnyčėlė), kuri 2 km prateka per kurorto rytinę dalį, iš pietų į šiaurę. Pietinėje miesto dalyje tyvuliuoja Druskonio ežeras, Vijūnėlio tvenkinys ir Mergelių akių ežerėlis. Rytinėje kurorto dalyje – „Saulės takas“. Nors Druskininkų šilai ir toli nuo jūros, bet juose taip pat yra kopų. Tik čia jos nepanašios į pajūrio – tai žemyninės kopos, apaugusios pušynais. Dzūkijos kopose auga kerpšiliai. Juose vyrauja kadagiai. Žemė padengta ištisu kerpių kilimu. Kerpšiliuose daug vaistinių augalų: arkliauogių, čiobrelių, jonažolių, daug grybų. Miškuose vyrauja pušys, didelė biologinė įvairovė, daug sparnuočių: vieversių, stulgių, baltanugarių genių, jūrinių erelių, pelėdų, apuokų. Druskininkų šiluose sutinkama retų vabzdžių: ūsuotųjų dailidžių, paprastųjų raganosių, aštuoniataškių auksvabalių. Pušynuose, saulės įšildytose vietose, dažnai aptinkami: vikrusis driežas, paprastasis žaltys, gluodenai. Dažniausiai visų pastebimas žvėrelis – paprastoji voverė. Miško pakraščiuose, palaukėse sutinkamas pilkasis kiškis. Yra plėšrūnų: rudoji lapė, po skarotomis eglėmis gyvena mangutai, sutinkami Dzūkijos miškuose vilkai, lūšys, šernai. Stambiausias pušynų žvėris – briedis. Stirnas galima sutikti prie upelių ar palaukių. Druskininkų miškai vilioja ne tik grybautojus, bet ir uogautojus. Miškuose gausu mėlynių, bruknių, aviečių, šaltalankio uogų.

dzukijos nac parkas DSCF0244

dzukijos nac parkas DSCF0258

 

Atnaujinta 2014 m. rugsėjo 29 d.
Trakų r. Lentvario "Versmės" gimnazija, Lauko g. 20, LT-25119 Lentvaris, tel. (8 528) 28051, faks. (8 528) 29285, el. p. info@lpvm.lt, įm. kodas 190662435
Joomla 2.5 template by 888Poker